|
so:text
|
Paveikslai, vaizdai, kurie nebijo būti ant pačių švelnumo briaunų. Aštri pasaka, nebijanti savęs ir savo logikos, įsiskverbimas į patį švelnumo epicentrą. Jos vaizdai ir herojai drąsiai švelnūs. Fėjos ir obuoliai, slėpiningos figūros ir fėjos, laimėjusio gėrio pasaulis, kuriame gėris vėl ima tverti sau opozicijas. Idant atpažintų save jau kitam matmeny. Tai ne fantazijos, tai esamybė iššaukta per jas, trapi, svajinga, pulsuojanti grožio jėga ir apsisupusi ilgesio horizontu, kurio ribos apsaugo dailininkės herojus taip, kad jie gali žiūrėti ir matyti taip laisvai, kad iš jų švelnumo išsivynioja grožio ašmenys. (lt) |
