|
so:text
|
Tik tas iš tiesų lenkiasi Dievui, kuriam yra svetimas pavydas, kas dosnus visiems ir neturi ego, kas lengvai pakelia karštį ir šaltį, džiaugsmą ir gėlą, kas visada atleidžia ir visada pasitenkinęs, kieno ketinimai geri, o protas ir siela atiduoti Dievui. Tas, kuris nedaro pikta, kas nebijo kitų ir niekuo nesižavi, kas yra tyras ir daug dirba, tačiau nesirūpina rezultatu. Tas, kuris vienodai vertina tiek draugus, tiek priešus, kurio nejaudina pagarba arba jos nebuvimas. Tas, kuris myli tylą ir vienatvę, kuris valdo protą. Taigi jocas – tas, kurio gyvenime atspindi visos šios savybės, tas, kuris didžiausios audros metu regi saulę. Tai tas, kuris be baimės sutinka sunkumus ir mirtį, tas, kuris susitvardęs ir ramus eina mūšio lauku arba susitaiko su bausme, ir kieno Dvasia tokia džiaugsminga, kad griaudint perkūnui jis ramiai užmiega. (lt) |
