|
so:text
|
Ji viską atiduotų, jei tik galėtų turėti Ralfo de Brikasaro vaiką. O tai neįmanoma, to niekada nebus. Ralfas tarnauja bažnyčiai, o bažnyčia reikalauja jo viso, net tos dalies, iš kuriuos jai nėra jokios naudos – jo vyriškumo. Šito motina bažnyčia reikalauja kaip aukos, kad parodytų savo galią, ir jis eina perniek, yra išbraukiamas iš gyvenimo, o po savęs nieko nepaliks. Tiktai ateis diena, kai bažnyčia turės atsiteisti už savo godumą. Ateis diena, kai nebebus Ralfų de Brikasarų, nes jie pagaliau įvertins savo vyriškumą, supras, kad bažnyčia reikalauja beprasmės aukos, visai niekam nenaudingos. – „Erškėčių paukščiai“. (lt) |
