|
so:text
|
Egoizmas – spygliuotas krūmas. Jei žmogus jį pasodina ir puoselėja savo širdyje, anksčiau ar vėliau susilaukia atpildo. Egoizmas net brangiausius draugus paverčia priešais, sugriauna daugybę gerų darbų ir sumanymų, nes neleidžia dviems išmanantiems žmonėms dirbti kartu. Kaip šešėlis jį seka sielvartas. Džiaugsmas, ramybė, drąsa, bendras darbas ir meilė klesti tada, kai nėra egoizmo. Kai žmogus suvokia, kad ir jį, ir kitą skatina ta pati jėga – Dieviškoji sąmonė, tada savanaudiškumo vietą užima meilė ir imasi vadovauti jo veiksmams, žodžiams ir mintims. (lt) |
