|
so:text
|
Dorėnai tikėjo, kad jie, vos spėję iš žemės išdygti, dar molyje tebelindį, užpuolę vieni kitus: taip mes puolame vieni kitus ar taikos metu, ar kariaudami, vos atitrūkę nuo ledynmečių, vyrai moterys, moterys vyrus, vyrai vyrus, moterys moteris, ne proto, o instinktų valdomi, milijonus metų ilgiau tobulėdami už tuos, kurių motyvai nesuprantami. Taip mes, grasindami atominėmis, vandenilinėmis, neutroninėmis bombomis, neprisileidžiame artyn blogiausio, kaip gorilos, daužydamos sau į krūtinę, gąsdina kitų gorilų ordas, mes, bėgdami nuo pavojaus, sudarinėjame sutartis dėl taikos, kurią norime išsaugoti, dvėsdami po mirusių miškų šakomis. (lt) |
